Stebėdamas Lietuvos mitybos konsultantus ar dietologus dažnai susimąstau, kas tas paslaptingas jų minimas „su saiku galima…“. Ar tai noras įtikti klientams? Ar tiesiog baimė būti nepopuliariems? O gal abu?
Kalbu žinoma apie maistą. Frazė „su saiku“ labai dažnai vartojama tų, kurie nori pateisinti kokio nors produkto vartojimą, tačiau tas produktas nėra naudingas organizmui arba dažniausiai net žalingas.
Aš manau, kad taip žmonės save ramina arba pateisina savo poelgius mityboje. Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus nėra paprasta, kai kalbama apie mitybą. Tai suprantama, nes įpročius keisti užtrunka ir prireikia pastangų. O jei dar nėra motyvacijos, pasikeisti praktiškai neįmanoma. Todėl nėra normalu, kai mitybos specialistai žmones ramina, kad „su saiku“ galima šiek tiek išgerti alkoholio, šiek tiek kavos, šiek tiek suvalgyti saldumynų, šiek tiek produktų, kurių sudėtyje yra konservantų ir t. t.
Aš esu įsitikinęs, kad mitybos specialistai privalo šviesti žmones kas yra žalinga, kas sukelia priklausomybę. Ir šioje vietoje reikia būti kategoriškiems. Juk vaikams „su saiku“ neduodame kavos ar alkoholio, ar ne? Kodėl gi suaugusiojo kūnas yra mažiau vertas?
Esu tikras, kad mitybos specialistai ar dietologai mokydamiesi mokslinėje literatūroje niekur nerado termino „su saiku“. Tai iš kur jis tuomet atsirado?
Labai liūdna matyti mūsų šalies mitybos specialistus, kurie viename vaizdo įraše pasakoja apie kavos žalą, o kituose jau reklamuoja tam tikrus kavos prekybininkus ir jų parduodamą kavą. O dar kitame įraše kalba, kad kavą gerti galima, bet tik „su saiku“. Taip pat aiškina, kad prie kavos galima ir saldainiuką kokį suvalgyti, bet irgi „su saiku“. Gal tie specialistai mokosi iš kažkokių man nežinomų knygų, kuriose pateikta mokslinė informacija, kad žvelgiant iš cheminės ar biocheminės pusės, „su saiku“ galima vartoti nuodus, kurie daro destrukciją organizmui? Aš norėčiau sužinoti tai.
Labai daug mano sutiktų gydytojų-dietologų patys negyvena tuo, ką sako ar rekomenduoja savo pacientams. Bet juk tai ir yra esmė. Jei pasirinkai tokią specialybę, reiškia tau svarbi sveika mityba, ar ne? O mokyti ir šviesti žmones turi būti dalis to. Stengtis viską padaryti maksimaliai, kad žmonės gautų rezultatą. Tą, kurį tu pats turi – sveiką, judrų, stiprų kūną. Raminti žmones, norint jiems įtikti ar nenuliūdinti, sakant, kad „su saiku“ galima valgyti žalingus produktus tikrai nėra profesionalu, nėra sąžininga tiek prieš save, tiek prieš klientą.
Priklausomybės nuo tam tikrų, mūsų kūnus žalojančių produktų, yra vienas iš svarbiausių dalykų gyvenime. Juk be geros sveikatos vargu ar galėsime pasidžiaugti gyvenimu. Socialiniuose tinkluose labai daug įvairiausių grupių, kurios susijusios su sveika gyvensena. Žmonės dalinasi informacija ką atrado mityboje, kas jiems padėjo išvengti ligų, o kai kurie dalijasi informacija kur įsigijo tam tikrus papildus. Yra grupių, kuriose žmonės ieško kas galėtų jiems padėti išgyti arba pagerinti sveikatą. Jie deda įvairiausias nuotraukas su negalavimais, bėrimais, pūliniais, tinimais ir t. t. Kai kurios nuotraukos net šiek tiek stebina – mamos kiša telefonus į vaikų burnas ir fotografuoja paraudusias gerkles, deda tokias nuotraukas ir tikisi konkrečių rekomendacijų iš žmonių.
Aš nesakau, kad negalima rasti atsakymo, bet jo paieškos būdas išties kartais sukelia juoką. Juk tam yra poliklinikos ar klinikos, kuriose galima gauti skubią specialisto pagalbą. Jei kokį nors panašų įrašą pakomentuodavau, kad svarbu atsisakyti produktų, kurie silpnina imuninę sistemą, sulaukdavau daugybės klausimų, kokie tie produktai. Tačiau kai juos pradėdavau vardinti ir aiškinti kokiu būdu jie kenkia, susilaukdavau daugybės neigiamų komentarų ir priešpriešinių argumentų. Žmonės gina savo prastus įpročius kaip tik gali. Randa pačių juokingiausių argumentų. Kai kurie sarkastiškai aiškina, kad ir kvėpuoti žalinga. Teisinasi, kad vaikai nevalgo nieko kito ir prašo saldainių, šokoladų, sausainių ir t. t. Bet juk tėvai jiems visa tai perka, o ne patys vaikai, ar ne? Juk tėvai rodo pavyzdį, o vaikai tik mėgdžioja. Jei jūs neprisiimate atsakomybės už savo sveikatą, tai kaip galima tikėtis to iš vaiko? Tačiau populiariausias savęs ar šeimos narių guodimas – „su saiku galima“. Kodėl taip sunku prisiimti atsakomybę už savo sveikatą? Kaip manote? Baisu, kad palūšite bandydami atsisakyti tam tikrų produktų? Pavyzdžiui, kavos ar saldumynų? O gal esate emociškai prisirišę prie šių produktų ir jų atsisakymas jums reikštų didžiulę emocinę duobę? Pagalvokite apie tai, pagalvokite apie save, savo sveikatą, apie šeimos narių sveikatą.
Dar labai dažnas komentaras – „palepinti save reikia“, bet jis dažniausiai skamba iš lūpų žmonių, kurie lepina save ne šviežiu obuoliu ar kitais vaisiais, kokia nors malonia procedūra – masažu, pirtimi, pabuvimu gamtoje – bet būtent žalingu maistu. Ar tai normalu? Aš sakau, kad ne.
Tačiau ne tik žmonės, bet ir mitybos specialistai ar net gydytojai naudoja šį „stebuklingą“ sakinį, kad palepinti save retkarčiais galima. Bet kaip įmanoma lepinti save tuo, kas tau kenkia? Kaip ši formuluotė iš viso susiformuoja žmogaus galvoje? Žmogus pajėgus mąstyti, būti sąmoningas, bet sugalvoja tokius absurdiškus pasiteisinimus. Įsivaizduokite, Jėzų Kristų arba Budą, kuris sėdi po medžiu ir galvoja kaip čia save palepinti – gal kokį šokoladą suvalgyti, saldainį, ar alaus išgerti, nes kaip mat geriau pasidarys. Jokiu būdu nelyginu mūsų sąmoningumo lygio su Kristaus ar Budos, bet pavyzdys toks gali būti, ar ne? Įtariu, kad jis sukelia šypseną. Bet juk suprantame, kad lepinimas savęs yra tai, kai sau darome kažką naudingo, gero, o ne atvirkščiai.
Šiame technologijų pasaulyje turime visas galimybes palepinti save. Įvairiausi buitiniai prietaisai, skirti greitai ir patogiai susimalti maistą, išsispausti sultis; įvairiausi vandens filtrai ir kiti vandens gerinimo ar švarinimo prietaisai.
Taip pat yra nemažas skaičius natūraliai šviežią produkciją auginančių ūkininkų. Dėl susisiekimo iš viso negalime skųstis – visi turi ne tik automobilius, bet taip pat lengva atsisiųsti produktus iš kitų miestų ar net šalių. Tikrai negalime skųstis, viskas ranka pasiekiama. Tik imk ir lepink save. Gerink savo sveikatą arba palaikyk jau dabar esančią gerą. Naudokimės tuo!
Abejoju ar yra tokių žmonių, kurie dvejoja dėl fizinio krūvio naudos. Nesvarbu kas tai bebūtų: mankšta namie, sporto salėje, baseine, važiavimas dviračiu ar tiesiog greitas ėjimas. Žmonės žino, kad kūnui reikalingas krūvis tam, kad jis gamintų tam tikrus normaliai organizmo funkcijai reikalingus hormonus. Taip pat svarbu stiprinti raumenis, nes kitaip jie silpsta ir kietėja. Tokiu būdu didėja traumų rizika, apkraunami raiščiai, sausgyslės, kenčia kremzlės ir t. t. Prisiimti atsakomybę už savo kūną labai svarbu. Manau kiekvienas nori, kad jo vaikas būtų judrus ir mankštintųsi, o ne sėdėtų prie telefono ar kompiuterio.
O kaip jūsų pačių kūnas? Duokite jam tai, ko reikia – fizinį krūvį. Juolab jei jus jau kankina perteklinis svoris, reikėtų susimąstyti, prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad mityba netinkama, sveikata blogėja, fizinio krūvio nėra pakankamai. O gal jau kankina rimtesnės problemos? Gal jau skydliaukė nefunkcionuoja? Ar jau net mityba nebepadeda atgauti biologinį svorį? Nelaukite. Viskas prasideda nuo mažų žingsniukų. Pasitikėkite savimi labiau.
