Tikriausiai jau iš pavadinimo supratote, kad šioje temoje kalbėsiu apie pagrindinius, organizmą žalojančius produktus. Tad susipažinkite.
Dešrelės, dešros, rūkyti mėsos gaminiai ir visaip kitaip apdoroti gyvūninės kilmės produktai. Tikriausiai jus nuvilsiu atskleisdamas tiesą, kad sardelėse ar dešrelėse mėsos yra tik apie 10%, o visa kita kas jose yra nieko bendro neturi su maistu. Net ir tie 10% deja, nėra kokybiška gyvūninės kilmės mėsa, tai tik įvairios atliekos, kremzlės, sausgyslės, oda ir t. t. Sudėtyje yra įvairūs pigūs ir labai prastos kokybės riebalai, taip pat transriebalai.
Susivieniję maisto ir chemijos pramonės gamintojai perka ir deda į minėtus produktus įvairiausius skonio stipriklius, kurie dešrelėms suteikia mėsos skonį. Iš esmės bet kokio mėsos gaminio skonį. Dedami ir dažai – juk natūralios dešros ir dešrelės niekada nebus raudonos. Vienas iš tokių yra E251 natrio nitritas – dirbtinis konservantas ir spalvos fiksatorius. Ar žinote, kad šis produktas pasižymi šalutiniu poveikiu? Jis gali sukelti alergiją ir astmą. Kadangi procentiškai nedaug žmonių negaluoja nuo šio šalutinio poveikio, maisto kontrolės organizacijos Europoje leidžia E251 dėti į gyvūninės kilmės produktus. Natrio nitritas laikomas pavojingu dar ir dėl to, kad kaitinamoje mėsoje su nitritais susidaro kancerogenai nitrozaminai. Ar jums tai neprimena loterijos, kuomet žmogus perka tokį ar panašų produktą ir savo noru rizikuoja turėti sveikatos negalavimų?
Taip pat į rūkytas dešras pilamas „skystas dūmas“, na bent jau jį taip vadina. Juk šiais laikais niekas dešrų nerūko kaip, kad kadaise kaimuose. Dabar gamintojai tiesiog pila į visą tą masę specialų skystį, kuris sukelia kvapą ir skonį, tarytum valgytumėte rūkytą dešrą. Tai vienas iš stipriausių, žalingiausių kancerogenų, kuris gali sukelti vėžį.
Kramtomoji guma. Ar žinote, kad joje nėra visiškai jokių maistinių medžiagų? Kramtomąją gumą sudaro tik cheminės medžiagos – kvapniosios medžiagos, saldikliai, dažai bei kiti įvairūs konservantai.
Kramtant gumą, į smegenis patenka neurotoksinai, kurie sutrikdo jūsų smegenų veiklą. Taip pat kramtant gumą po valgio, organizmas mano, kad vis dar kažką valgote, nes dirba žandikaulio raumenys, išsiskiria seilės ir t. t. Todėl maisto, kurį ką tik suvartojote nepasisavina taip efektyviai, kaip reikia. Taip pat kramtomoji guma sukelia skrandžio rūgštingumą, kenkia dantų emalei, kepenims, inkstams, odos būklei, iššaukia alergijas ir aibę kitų negalavimų.
Limonadai. Kuriuos taip mėgsta vaikai ir kai kurie suaugusieji. Vidutiniškai viename litre kokio nors limonado galite rasti apie 20-25 šaukštelius cukraus. Žmonės geria įvairius gėrimus tam, kad numalšintų troškulį, kurį organizmas sukelia reikalaudamas vandens normaliai organų veiklai.
Kaip manote ar gauna organizmas iš tokio gėrimo pakankamai kokybiško vandens? Ar tikrai įmanoma numalšinti troškulį su tokiu kiekiu cukraus? O kiek ten yra dažų? Konservantu? Skonio stipriklių? Ar manote, kad jei geriate kokį nors braškinį limonadą, tai jam pagaminti buvo naudojamos šviežios braškės? Deja, toli gražu ne.
Limonaduose naudojama fosforo rūgštis labai žalinga. Ji labai stipriai veikia kalcio sintezę ir jo lygį organizme. O kalcis kam reikalingas? Gerai odos, kaulų, sausgyslių, plaukų būklei, vitamino D sintezei ir aibei kitų organizmo veiklos procesų. Taip kad, kuo daugiau gersite limonadų, tuo mažiau jūsų organizme bus kalcio bei kitų mineralų. O vaikams, manau, tai dar svarbiau, nes jų organizmas dar tik vystosi.
Tad prieš pirkdami vaikams limonadus, gerai pagalvokite ar tikrai verta matyti laimingą vaiką geriantį limonadą, žinant, kad jo organizmas patiria destrukciją vartojant šią chemiją.
Jogurtai. Apie juos labai daug rašoma internete. Juos giria reklamos ir pristato kaip vieną iš geriausių maisto produktų. Leiskite atspėti, kokią informaciją jūs apie jogurtus žinote. Juose daug kalcio, baltymų, naudingų bakterijų, taip pat vitamino D ir t.t. O jei dar gamintojas prideda papildomai sintetinių vitaminų ir užrašo ant pakuotės, kad čia yra štai toks sąrašas vitaminų, tuomet jogurtas tampa tarytum kažkokiu super maistu, kuris labiausiai tinka vaikams, nes jų organizmai dar tik vystosi. Tačiau tai visiškas melas.
Jogurtai vieni žalingiausių produktų ir aš visiškai to neperdedu. Juose visuose gausu įvairių tirštiklių, stabilizatorių, konservantų, dažų, skonio stipriklių ir panašių cheminių medžiagų, kurios neigiamai veikia žmogaus organizmo mineralų ir vitaminų sintezę. Jogurtuose taip pat didelis kiekis termiškai apdorotų gyvūninės kilmės baltymų, kurie pakeičia savo cheminę sudėtį pieno pasterizavimo metu ir labai apkrauna organizmą, kai reikia juos sintezuoti. Šiam procesui naudojami jūsų organizmo resursai. Taip pat, norėdamas pašalinti neorganinio kalcio, kurį gaunate iš jogurtų perteklių, organizmas naudoja savo organinį kalcį, kurį gaunate iš to greičiausiai mažo kiekio daržovių, vaisių, sėklų ar riešutų, kuriuos suvartojate savo mitybos racione.
Trumpai šnekant, kuo daugiau jogurtų vartosite, tuo mažiau kalcio organizme turėsite. Štai kodėl daug pieno produktų vartojantys žmonės turi problemų su sąnariais, kaulais ir t.t. Šiais laikais labai daug žmonių skundžiasi osteoporoze. Jums tai neatrodo keista? Juk pieno produktuose kalcio daug, bet problemos atsiranda dėl jo trūkumo. Pagalvokite apie tai.
Taip pat jogurtuose nemažai cukraus, nes sudėtyje yra laktozės. Aš jau net nekalbu, kad papildomai į juos dedamas cukrus arba saldikliai, kad tik būtų kuo skaniau. O baltymas kazeinas labai dažnai kietina vidurius, ypač vaikams. Bėgant laikui, žmonės tampa alergiški pieno produktams. Keisčiausia, kad dauguma medikų „nurašo“ alergiją laktozei, bet mano giliu įsitikinimu, alergija atsiranda taip pat ir dėl kazeino. Į jogurtus dedamas krakmolas. Ar žinote tai? Jis dažnai naudojamas kaip tirštiklis. O ar žinote, kad termiškai apdorotas krakmolas tampa kleisteriu? Tai tarytum klijai, kurie sunkiai pašalinami iš organizmo.
Bulvių traškučiai. Jie mėgiami vaikų, ar ne? Beje, esu TV3 laidoje davęs interviu ir jame pasakojau apie tam tikrų produktų žalą.
Praktiškai į visus traškučius dedamas natrio glutamatas E621. O tai yra super kenksmingas konservantas/skonio stipriklis, kuris sukelia rimtas žarnyno bėdas ir apkrauna mūsų kepenis. Ši cheminė medžiaga dedama tam tikslui, kad jums bet koks produktas taptų labai skanus. Kitaip tariant, jis stimuliuoja skonio receptorius.
Pavyzdžiui, jei išmirkytume popieriaus lapą, įdėtume E621, gal dar kokios nors kvapniosios medžiagos, kuri imituotų pavyzdžiui braškes, jūs valgytumėte popierių su dideliu malonumu. Ir aš visiškai nejuokauju. O kur dar aliejus, kuriame verda traškučiai. Manote, kad naudojami bent jau kokybiški aliejai ir jie keičiami kiekvieną kartą po virimo? Nebūkite naivūs, toks aliejus aukštoje temperatūroje tampa žalingas, nes jame dėl temperatūros sintezuojasi kancerogeninės medžiagos. Taip pat papildomai dedami dideli kiekiai druskos, kuri iššaukia priklausomybę lygiai taip pat, kaip ir cukrus. Sutrikdo inkstų, kurie atsakingi už organizmui tinkamą vandens balansą, veiklą.
Šokoladas. Nustebsite, bet į jį taip pat dedamas natrio glutamatas E621. Deja, ant kai kurių šokolado pakuočių nenurodoma, kad jo yra sudėtyje. Gamintojai įrašo tik bendrą sąvoką „kiti ingredientai“, „prieskoniai“ ir pan. Jei ant šokolado pakuotės matote tokius užrašus, greičiausiai ten yra E621.
Taip pat į šokoladą dedama nemažai cukraus, kitaip jis nebūtų skanus. Pažiūrėkite, kiek cukraus yra šokolade – ant pakuotės nurodoma kiek jo yra 100g šokolado. Deja, rašydami „cukrus“, gamintojai apibendrina, nors labai dažnai dedami saldikliai, nes yra daug pigesni nei cukrus.
Vienas iš jų E951, dar kitaip vadinamas aspartamu. Kaip ir kiti saldikliai ar cukrūs, ši medžiaga gali sukelti stiprią priklausomybę, Alzheimerio ligą, nevaisingumą, žarnyno sutrikimus ir kitas ligas ar negalavimus.
Bet koks skrudintas produktas, taip pat ir skrudintos pupelės, iš kurių gaminamas šokoladas, savo sudėtyje turi kancerogenų. Vienas jų – akrilamidas, labai pavojingas ir žalingas kancerogenas. Jo galima rasti visuose gaminiuose, kurių sudėtyje yra kakavos. Jis žaloja kepenis ir labai sunkiai pašalinamas iš organizmo. Taip pat neigiamai veikia nervų sistemą ir gali sukelti net genų mutaciją. Mokslininkai įrodė, jog ši medžiaga gali sukelti vėžį ar išprovokuoti kitas onkologines ligas. Pavyzdžiui, Kanadoje ši medžiaga uždrausta. Deja, Europoje kol kas delsiama ir uždrausti nesiruošiama.
Gerai pagalvokite ką dedate į savo kūną, atkreipkite dėmesį, kokiems produktams jaučiate priklausomybę ir pasistenkite jų visiškai atsisakyti.
