Jos paskirtis organizme be galo paprasta: aprūpinti ląsteles energija ir „statybinėmis medžiagomis“. Poreikiai ir atsargos nėra nustatyti. Mokslas išskyrė kai kurias kraštutines kalorijų, baltymų, vitaminų, mineralų ribas.
Suprantama, baltymų, t. y., „statybinių medžiagų“, ypatingai reikia vaikystėje, kai auga naujos ląstelės. Šiek tiek mažiau senatvėje, kai dauginasi tik nedidelė dalis ląstelių. Kadangi baltymai skyla, o naujos ląstelės formuojasi visą laiką, nuolatos reikalingos amino rūgštys ir pagalbinės medžiagos. Kuo didesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnė baltymų masė, didesnis jų kiekis skyla ir vėl sintezuojasi. Taigi, bet kokio maisto, tiek energetinio, tiek ir statybinio, poreikis priklauso nuo aktyvumo. Tai žino visi, taip pat ir sportininkai. Profesionalus sportininkas turi daug didesnį poreikį baltymams.
Mitybos posistemę galima suskirstyti į dvi: maisto virškinimas ir absorbavimas skrandžio – žarnyno trakte bei maitinančiųjų medžiagų įsisavinimas ląstelėmis.
Maisto suvartojimą ir virškinimą reguliuoja mitybos sąlygos ir apetitas. Ląstelių mainai yra autonomiški, tačiau ir priklauso nuo viso organizmo krūvių bei reguliavimo sistemų poveikio.
Pasitenkinimas valgymu – poreikio maistui pasireiškimas. Poreikis maistui yra fiziologinis. Manoma, jog alkio jausmas atsiranda kai kraujyje sumažėja maitinančių medžiagų arba ištuštėja skrandis. Gal ir viena ir kita. Tačiau esminis klausimas – kokia kiekybinė priklausomybė tarp alkio jausmo ir poreikio? Keista, bet storas žmogus nori valgyti, tai yra gauti energijos iš išorės, kai po oda turi tos energijos pakankamai. Gamta nustatė tokią padidintą priklausomybę tarp bado ir poreikio maistui, kad apsaugotų organizmą nuo bado ir mirties. Tuo ji padidino biologinės rūšies gyvybingumą.
Bet dauguma žmonių valgo:
• apimti nuobodulio;
• bijodami, kad pritrūks medžiagų;
• arba yra priklausomi nuo tam tikrų sintetinių produktų ir t. t.
Pasitenkinimo maistu jausmą galima treniruoti, tai yra, padidinti jo reikšmę, jeigu nuo to pakyla dvasinis komfortas. Nuolatinis pasitenkinimo jausmas pagimdo adaptaciją ir padidėja potraukis, noras dar skaniau valgyti. Jeigu aplinka pasiūlo per daug maisto, neišvengiamai padidėja apetitas. Šį procesą sustabdyti gali tik stiprus konkuruojantis jausmas, pavyzdžiui, meilė sau, įsitikinimas, kad sau nebūsiu gražus ir sveikas, jei būsiu storas. Ir tai tik turint tvirtą charakterį.
Norėdami nustatyti, kas yra optimali mityba, turime įsivaizduoti, koks maistas ir koks režimas formavo mūsų mitybos posistemę. Visi duomenys rodo, kad ta senovinė sistema atiteko iš labai tolimų protėvių. Mūsų senieji protėviai mito augaliniu maistu, mūsų fermentai gali suskaidyti pačius įvairiausius augalinės kilmės riebalus, angliavandenius ir baltymus. Fermentai neįveikia stiebų, šakelių ir kamienų. Bet jei gerai sukramtome netgi tuos, kurių neįveikia fermentai, tai į pagalbą ateina mikrobai, kurie susidoroja puikiai. Žinoma, keičiant mitybą adaptacija taip pat reikalinga.
Egzistuoja tvirta nuomonė, deja, net tarp gydytojų, kad žmogaus virškinimo traktas – švelni konstrukcija. Ji pritaikyta tik prie rafinuoto maisto, ir duok jai ką nors grubesnio – iš karto gastritas, enteritas, kolifas ir t. t.
Tai mitas!
Mūsų skrandis sugeba suvirškinti bet kokį grubų maistą, gal tik spyglių ne. Manau, ši savybė išlieka iki senatvės dėl to, kad genetinė ląstelių prigimtis nesikeičia. Jose netgi su amžiumi nesusikaupia „kliūtys“, nes skrandžio ir žarnyno gleivinė sudaryta iš liaukinio epitelio, nuolat atnaujinančio savo ląsteles. Senosios apmiršta, gimsta naujos. Todėl jos negali išskirti kitų skrandžio sulčių, jeigu tik jų reguliavimas nepakeičiamas „iš viršaus“. Lygiai taip pat ir žarnų ar skrandžio raumeninis apvalkalas: raumenys sudaryti labiau iš „mašininių“ ląstelių, ir, jeigu tik jos gyvos, sugeba treniruotis ar desitreniruoti. Jų judėjimą valdo vietinis nervų raizginys žarnos sienelėje, kuris turi didelę autonomiją nuo poveikio „iš viršaus“.
Virškinimo traktas turi du pagrindinius priešus:
• pernelyg apdorotą maistą;
• ir „įtampos sistemą“.
Minkšta, susmulkinta maisto košelė detreniruoja žarnyno sienelės raumenis ir fermentų išsiskyrimą. Ilgalaikė psichinė įtampa ir nemalonios emocijos gali sudarkyti nervinį skrandžio ir storosios žarnos, dviejų skyrių, labiausiai susijusių su centrine nervų sistema, reguliavimą. Šis faktorius ypač stipriai pasireiškia, kai gausiai valgome stipriai termiškai apdorotą maistą.
Didžiausios mitybos klaidos
1. Mes per daug valgome. Vartojame pernelyg daug kalorijų, ypač vakarais, nedarbo dienomis ir per šventes. Mityba neatitinka organizmo poreikių. Mes valgome daugiau, negu to reikia energijai išnaudoti. Juk mūsų fizinės pastangos minimalios, o tuo tarpu maitinamės taip, kaip to reikėtų tik dirbant sunkų fizinį darbą.
Apie 15% vaikų ir beveik 35% suaugusiųjų kamuoja viršsvoris. Mes suvalgome maisto beveik 20% virš normos. Vidutiniais duomenimis, per dieną gauname 400-500 kalorijų daugiau nei reikia. Čia vertėtų priminti, kad kasdien gaunant tik 100 kilokalorijų, po 5 metų jos virsta papildomais 15 mūsų kilogramų.
2. Mes valgome pernelyg riebiai. Vidutiniškai suvartojame 150 gramų riebalų, kai dienos norma yra 50-70 gramų. Ši lavina rimtai grasina mūsų sveikatai. Riebalų rūšių yra daug. Augalinės kilmės riebalų aš neskaičiuoju, jei jie gaunami iš šviežių augalinės kilmės produktų.
3. Neteisingai pasirenkame maistą. Mūsų maistas nepilnavertis, gauname nepakankamą kiekį vitaminų, šviežių daržovių, vaisių ir ląstelienos. Užtai mūsų mitybos racione gausu miltinių produktų, t. y., įvairios duonos, bandelių, pyragaičių, sausainių, blynų ir t. t. Mažai valgome natūralių produktų ir daug vartojame šaldytų, termiškai apdorotų, pusfabrikačių, konservų ir kitų produktų, kuriuose gausu įvairių chemikalų, konservantų, dažiklių, skonio stipriklių. Jų nesunkiai galite rasti ant 90% maisto produktų pakuočių. Kai kurių iš jų net negalėčiau pavadinti maisto produktais.
4. Mes per daug geriame. Pernelyg daug suvartojame alkoholio ir saldžiųjų gėrimų. Vidutiniškai 15% kalorijų gauname iš alkoholinių gėrimų. O kur dar įvairūs pieno gėrimai, pastarieji labai populiarūs mokyklose. Juose dar didesnis nereikalingų kalorijų kiekis. Kiekvienas suaugęs žmogus kasdien „išgeria“ 330 kilokalorijų.
5. Mes neteisingai valgome. Valgome nereguliariai, per daug greitai, be jokios kontrolės. Vietoje 5 kartų kas 3 valandas, valgome 3 kartus ir po labai daug. Taip pat nuolat užkandžiaujame. Po ranka nuolat yra kažkoks sūresnis produktas, tai saldesnis, rūgštesnis. Todėl žarnynas nuolat dirba 100 procentų pajėgumu. Kai tuo tarpu plaučiai, kepenys, inkstai, oda ir kiti organai veikia 20-40 procentų pajėgumu.
6. Mes per daug valgome saldumynų. Pridėtinio cukraus ir saldiklių mitybos racione labai daug. O tai lengviausias kelias į sunkiausias ligas. Atkreipkite dėmesį į produktų sudėtį, paskaitykite. Jūs nustebsite kiek juose saldiklių arba cukraus, dažnai ir vienų ir kitų.
7. Mes neteisingai gaminame maistą. Pas daugelį žmonių ant stalo keliauja termiškai apdoroti produktai, kai be to galima apsieiti. Šviežias maistas kepamas, verdamas vandeny, o dar blogiau – aliejuje, troškinamas, skrudinamas.
8. Piktnaudžiaujama druska, kuri labai žalinga. Dėl to išsivysto stipri priklausomybė druskai. Laikui bėgant žmonėms darosi neskanūs produktai, jeigu juose nėra druskos. Ar tai normalu?
Aš sakau – NE.
Tai, kad druska būtina organizmui, kad žmogus ištaisė didelę gamtos, nesuteikusios druskos produktuose, klaidą – taip pat mitas. Šviežiuose augalinės kilmės produktuose (vaisiai, daržovės, sėklos, riešutai, grūdai ir t. t.) yra pakankamai druskos, kad jūsų organizmas funkcionuotų normaliai.
Druskos kenksmingumas įrodytas. Tiesa, kalbama tik apie pridėtinės druskos pertekliaus kenksmingumą, kuris sukelia hipertoniją – vieną svarbiausių sklerozės rizikos faktorių. Pavyzdžiui, japonai valgo daug druskos. Tad nieko keisto, jog šioje šalyje paplitusi hipertonija ir dažni kraujo išsiliejimai į smegenis.
Per didelį kiekį druskos organizme neutralizuoja kiti mineralai, tokiu būdu nemažai naudingų medžiagų tiesiog „išplaunama”.
9. Mes per mažai žinome apie taisyklingą mitybą. Mokslas sukaupė nemažą kiekį duomenų apie mineralus, vitaminus, angliavandenius, riebalus, baltymus ir t. t. Taip pat apie teisingus būdus vartoti maisto produktus, jų derinimą ir kiekius.
Bet visa tai jums iki šiol nežinoma. Jūsų to nemoko darželiuose, mokyklose, universitetuose, spaudoje, televizijoje ar socialiniuose tinkluose. Vieni šaltiniai baugina, kad vaisiuose labai daug cukraus ir jo reikia vengti, kiti ragina vartoti juos, nes būtina gauti pakankamai ląstelienos, treti siūlo pirkti įvairius papildus, nes pasak jų, maiste nėra pakankamai. Argi tai nėra painu? Ar kas nors paaiškina kaip yra iš tikrųjų?
10. Mes maitinamės užmiršdami savo amžių. Kas trečias vaikas nuo 4 iki 10 metų permaitinamas, nes gauna 10-20% kalorijų daugiau negu jam reikia. Turiu pabrėžti, kad tai kalorijos ne iš šviežių augalinės kilmės produktų. Pagyvenę žmonės užmiršta, kad jiems geriau būtų kur kas mažiau valgyti nei ankščiau, nes sumažėjo energijos sunaudojimas. Kokybiniu požiūriu, senjorų maistas dažnai nepilnavertis, o kiekybiniu – per gausus. Tokia pastaba būtų ir suaugusiems 35-45 metu amžiaus žmonės, kurie juda mažiau, bet valgo daugiau nei paauglystėje.
Kodėl žmogus, pradėjęs staigiai keisti mitybą, labai greitai grįžta prie senų mitybos įpročių?
Per ilgalaikę patirtį, dirbdamas su klientais mitybos klausimais, mačiau labai daug žmonių, kurie staigiai keitė mitybos įpročius. Deja, didžioji dalis jų grįžo prie senų įpročių. Vieni negalėjo be produktų, kuriuos vartojo ankščiau, kiti tiesiog palūžo, nes norimi tikslai nebuvo pasiekti per norimą laiko tarpą. Dažniausiai pernelyg trumpą laiko tarpą.
Pastebėjau, kad visiškaiskirtingi žmonės mityboje daro identiškas klaidas. Viena iš jų yra staigūs mitybos pokyčiai. Tokie kaip – „nuo pirmadienio aš nevalgau saldumynų“. Arba – „nuo pirmadienio nevalgau mėsos“. Visiškai ramiai ir pasitikėdamas jėgomis žmogus sako sau, kad gali nuo kitos dienos kardinaliai pakeisti savo mitybos racioną, bet ar tai iš tiesų gali būti efektyvu?
Aš sakau – NE.
Ar galėtumėte nubėgti 30 kilometrų be pasiruošimo? O gal galėtumėte nuplaukti keliasdešimt kilometrų be pasiruošimo? Pakelti nuo žemės šimto kilogramų štangą?
Aš manau – NE.
Organizmui reikia priprasti prie bet kokių aplinkybių. Vieni greičiau adaptuojasi, kiti lėčiau, bet visiems adaptacija būtina. Jūs maitinatės jums įprastu režimu ir produktais jau keliasdešimt metų. Visą šį laiką organizmas pratinosi prie jūsų užgaidų valgyti netinkamus produktus, netinkamus derinius, valgymo naktimis, o kur dar alkoholis, cigaretės ir t. t. Tad staigiai pasikeitus racionui, kūnas „prašys“ produktų, kuriuos vartojote daugybę metų. Tai gali būti bet kokie produktai, saldumynai, mėsa ar pieno produktai, o gal kokie nors kiti, neturi reikšmės.
Dar vienas labai svarbus momentas yraemocinė būklė.
Jei visą dieną praleidžiate aplinkoje, kuri sukelia stresą, kad ir labai mažą, labai didelė tikimybė, kad esate stipriai priklausomi nuo cukraus ir jo staiga atsisakyti negalėsite vien tik dėl šio emocinio „inkaro“. Saldumynai vakare jums suteikia palaimos jausmą. Todėl, kad tam tikrų hormonų lygis labai žemas.Manau, kiekvienas žino tą eilinį vakarą prie kompiuterio ar televizoriaus su mėgiamais ledais, bandelėmis ar šokoladu?
Kiekvieną, o gal kas antrą vakarą valgomas toks maistas tampa labai stipriu įpročiu. Jūsų organizmas tokiu būdu pripranta gauti sintetinių medžiagų, kurios suteikia netikrą palaimos jausmą. Kitaip tariant, tai tampa narkotiku.
Ir staiga, bam! Nuo pirmadienio jūs nevalgote vieno ar kito produkto. Jokiais būdais negalima to daryti.
Paklauskite savęs, kodėl jūs taip staigiai norite pereiti prie kitų mitybos įpročių? Kas tai privertė padaryti? Draugai? Šeimos nariai? Nerealūs terminai numesti svorio, nes reikia pasiruošti draugės vestuvėms ir įtilpti į norimą suknelę?
Labai dažnai žmonės pradeda įrodinėti, kad jie dabar viską daro labai teisingai. Teisingai maitinasi ir geria tinkamą vandenį, o aplinkiniai (draugai, šeimos nariai) nieko nesupranta ir maitinasi neteisingai. Kenkia sau. Ir apskritai, kaip jie gali valgyti tokį šlamštą, kurio jūs nieku gyvu nepaliesite? NIEKADA! Būtent šiems dalykams išeikvojamas labai didelis kiekis energijos. Taip pat tai stabdo jūsų tobulėjimą mityboje. Kodėl?
Todėl, kad jūs stipriai įpareigojate save nepratrūkti ir neatsidurti jų vietoje. Taip atsiranda didelė tikimybė, kad grįšite ten, kur buvote, drauge su tais, kuriems aiškinote.
Dažnai žmonėms nepatinka, kad kiti nedaro taip, kaip daro jie. Tačiau už viso to slepiasi skaudi tiesa, kad jums patiems sunku tai daryti ir nesate užtikrinti ar darote pakankamai.
Išjunkite reikšmingumą ir ramiai darykite tai, ką reikia. Juk stengiatės dėl savęs. Todėl dėkokite sau, kad einate nauju keliu. Niekam nepasakokite, kad pradėjote keisti mitybos įpročius. Jei kas siūlys sintetiką ar kažkokį kitą šlamštmaistį, tiesiog atsakykite, kad būtent dabar jums to nesinori.
Nedrauskite sau, o tiesiog mylėkite save, suvokite, kad jūsų organizmui naudinga nevalgyti šlamšto, o naudą gausite iš šviežių produktų. Jeigu drausite sau kažką, užspausite šias emocijas. Jų užspaudimas reikalauja labai daug energetinių išteklių. Jei ir toliau spausite, po kelių savaičių sprogsite ir grįšite prie senų įpročių.
Neišbraukite iš karto visų, jūsų manymu, nereikalingų produktų. Tiesiog padidinkite šviežių produktų kiekį. Tokiu būdu lengviau adaptuositės prie naujovių. Organizmas prisitaikys be streso.
Klaida, kurią daro dauguma žmonių pradėdami keisti savo mitybą, yra staigus ir didelis suvartojamų vaisių kiekis. Dėl kasdien suvartojamo didelio kiekio miltinių, pieno, gyvūninės kilmės produktų, mielių ir sintetinio maisto, organizme susidaro daug tam tikros rūšies mikrobų. Staiga pradėjus valgyti daug vaisių, žarnyne susikaupia dujos, sukeliančios pilvo pūtimą.
Patarimas paprastas, viskas turi būti daroma po truputį, eiliškumo veiksmas labai svarbus mityboje.
Dar viena didžiulė klaida ta, kad sumažinę mėsos suvartojimą, žmonės puola vartoti daug pieno produktų – pieno, kefyro, sūrių, varškės, sūrelių ir t. t.
Tai dažnai sukelia net alergines reakcijas, odos būklės pablogėjimą, sąnarių skausmus, patinimus ar kitus nemalonius simptomus. Atlikta labai daug įvairių tyrimų, kurių metu įrodyta, jog iš pieno produktų gaunamas kalcis (gyvūninės kilmės) yra žalingas mūsų organizmui. Klausiate kuo? Ogi tuo, kad mūsų organizme esantis organinis kalcis, gautas iš augalinės kilmės produktų, naudojamas iš pieno gautam kalciui neutralizuoti ir pašalinti. Gyvūninės kilmės kalcis bei kiti šios rūšies mineralai nėra pritaikyti žmogaus organizmui. Tad jų pašalinimui mes eikvojame savo kūne sukauptas naudingas atsargas. Negana to, pieno produktai dar ir stipriai užrūgština kraują.
Tačiau kodėl, sumažinus mėsos vartojimą, labiau norisi pieno produktų?
Viskas labai paprasta. Viena pagrindinių priežasčių ta, kad jums norisi RIEBALŲ. Bet jų juk galite gauti ne tik iš gyvulinės, bet ir iš augalinės kilmės produktų. Pavyzdžiui, aliejų, kurių rūšių išties daug. Tai gali būti linų sėmenų, sezamo, moliūgų aliejus ir t. t. Žinoma, geros kokybės, šalto spaudimo. Tai gali būti riešutai arba sėklos. Valgykite juos.
Dažnai žmonės pamiršta, jog įvairovė mityboje yra svarbiausias dalykas. Valgo tik kelis vaisius ar kelias daržoves, o po kelių savaičių neiškentę grįžta prie buvusios mitybos. Dažnai net nepasidomėję, kiek daug yra įvairių vaisių ir daržovių, šakniavaisių, sėklų, grudų, riešutų ir kitų augalinės kilmės produktų.
Jei tik atėjo suvokimas, kad laikas pradėti maitintis taip, kaip kūnas sufleruoja, nestabdykite, jūsų laikas atėjo, pradėkite, nelaukite.
Jei pastebėjote, kad esate priklausomi nuo tam tikrų produktų, nelaukite, atsisakykite jų. Dažniausiai tai sūrūs produktai, kava, saldumynai, kepiniai iš baltų miltų, ar turintys mielių ir cukraus. Aš jau net nekalbu apie alkoholį ir narkotikus. Visa tai jus tempia žemyn, jūs netenkate energijos, organizmas eikvoja resursus visam tam neutralizuoti. Savaitgaliais nesijaučiate energingi kaip kadaise, dažnai erzina aplinka, jaučiatės abejingi veiklai, kuri ankščiau suteikė džiaugsmo. Tai pagrindiniai požymiai, kad reikia sustoti ir pagalvoti „ką aš valgau ir kokį vandenį geriu“.
Linkiu visiems atsisukti vis dažniau į save, pabūti su savimi, įvertinti kas jums išties naudinga, prisiminti save energingą ir eiti link sveikesnės gyvensenos jau dabar. Niekas jumis nepasirūpins, tik jūs tai galite padaryti. Kiekvienas užsiėmęs savais reikalais, o jūs rūpinkitės savaisiais. Viskas labai paprasta – daugiau meilės sau. Šiame kūne, šiame gyvenime jūs esate tik kartą. Leiskite laiką prasmingai, kupini energijos ir ryžto veikti, pažinti, patirti.
Valgau saikingai
Kol valgome, ir nesusiduriame su ligomis bei kitomis situacijomis, kurios budina mus atkreipti dėmesį į tai, kas vyksta dabar, tol toliau niokojame save. Guodžiame save ir pateisiname savo veiksmus, nes juk ir „kiti taip daro“, tai „normalu“, „taip ir mano seneliai maitinosi“.
Didžioji dalis žmonių maitinasi maisto produktais, kurie nesuteikia pakankamai maistinių medžiagų. Taip pat labai daug vartojama organizmui žalingų produktų. Kai kurie žmonės nė nežino apie jų žalą, o kiti net ir žinodami, vis tiek juos vartoja.
Kyla klausimas, kodėl jie tai daro?
Priežastys yra kelios. Viena iš jų ta, kad jei žmogaus iš karto nenužudo tam tikras suvartotas produktas, kyla iliuziją, jog viskas GERAI, gal tas produktas ir nėra jau toks žalingas.
Įsivaizduokite kas būtų, jei žmonės mirtų vos tik surūkę vieną cigaretę? Ar jie tai darytų? Tikriausiai ne. Savisaugos instinktas suveiktų akimirksniu.
Rūkantysis puikiai supranta, kad rizika susirgti vėžiu yra labai didelė, o susirgęs gali mirti po kelių mėnesių, ar po kelerių metų, bet vis tiek tai daro, nes jo nenužudė čia ir dabar.
Kas tai? Silpnas savisaugos instinktas ar tik priklausomybė nikotinui?
Savisaugos instinktai veikia žmogų daugelyje situacijų:
• darbe;
• šeimoje;
• ilsintis;
• valgant;
• geriant;
• einant gatve;
• neriant į vandenį ir t. t.
Ar šie žmonės rizikuoja savo sveikata ir gyvybe, kad gautų vienkartinį malonumą surūkę cigaretę? Panašu, kad taip.
Kadaise ir aš rūkiau, bet galiu tiksliai pasakyti kodėl tai dariau.
BUVO DVI PRIEŽASTYS
Pirmoji priežastis – patirdamas stresą nemokėjau nukreipti minčių nuo tariamos problemos, o prisidegęs cigaretę, nukreipdavau dėmesį į rūkymą. Susidarydavo iliuzija, kad pabėgau nuo problemos, šiuo metu esu ramus ir atsipalaidavęs. Viso to kaina buvo didžiulė rizika susirgti vėžiu, ir aš tai žinojau, net ant cigarečių pakelio tai rašo. Jau net nekalbu apie tai, kad tuo metu kai rūkiau, ir mano žarnynas veikė prasčiau, ir miegojau prasčiau, kamavo prastas burnos kvapas, o kur dar rūkalams skirtos išlaidos ir t. t.
Antrojipriežastis – bendravimas su tam tikrais žmonėmis, su kuriais turėdavome progą dažniau pasikalbėti apie tam tikrus reikalus būdami tariamai atsipalaidavę, atviresni, jausdami tariamą ryšį tarpusavyje, nes kartu rūkome. Gyvenimo paradoksas: žmogus, norėdamas pabėgti nuo problemos mintimis arba pabendrauti su kitu žmogumi, ryžtasi rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Ar jūs rinktumėtės žaisti rusišką ruletę tik tam, kad penkioms minutėms atitoltumėte nuo neigiamų minčių ar pabendrautumėte su kitu žmogumi? Kas dieną, po kelis kartus, o gal net po keliolika kartų.
Lygiai tokia pati situacija yra su tam tikrais maisto produktais. Tarkim, produktas pagamintas iš sintetinių medžiagų, sudėtyje turintis sintetinių cukrų, kurie gali sukelti iki mirties privedančias ligas. Tokias, kaip cukrinis diabetas. Tai viena iš labiausiai paplitusių šio laikmečio ligų. Ir taip, nuo jo mirštama.
Sintetinio cukraus vartojimas pakelia insulino lygį iki „padangių“. Šis procesas labai žalingas, nes blokuoja daugelį organizmo reakcijų. Viena iš jų – tai riebalų panaudojimas energijai. Kuomet insulinas labai aukštas, ši reakcija nevyksta. Tai viena iš didžiausių priežasčių viršsvoriui atsirasti.
Viršsvoris sukelia ir kitas problemas, kurios daro įtaką organų veiklai. Nuo jo sutrinka širdies, kepenų, inkstų veikla, jau net nekalbu apie sąnarius, raiščius, sausgysles, traumų rizika padidėja kelis kartus. Juk su savimi visą laiką nešiojatės „kuprinę“, kuri apkrauna jūsų organizmą.
O jei suvalgęs saldumynų žmogus numirtų po kelių dienų?
Kaip jūs manote, ar jis valgytų juos?
Aš manau, kad NE.
Tad kodėl jis tai daro? Kodėl rizikuoja savo sveikata? Rizikuoja tapti našta ir sukelti stresą savo artimiesiems, kuriuos labai myli ir linki geriausio, tikisi juos matyti kiek įmanoma ilgiau savo gyvenime.
Kiekviena moteris ar vyras nori būti energingi nepaisant amžiaus, atrodyti sveikai ir džiaugtis gyvenimu negalvojant, kokius vaistus vėl reikės pirkti, nes kitas vizitas pas gydytoją jau vėl ne už kalnų.
Žmogus taip elgiasi todėl, kad tai jo nenužudo iš karto.
Pasirenkamas vienkartinis, kelias valandas ar minutes trunkantis, malonumas. Gyvenimas iliuzijoje, kad „man tai nenutiks“. Skausmo nejutimas taip pat turi įtakos. Skausmas yra rodiklis, kad jūs esate pavojuje, bet kol jo nejaučiate, kenkdami savo organizmui, tol atrodo viskas gerai. Sąmoningumas „miega“.
Kaip nuspėti kas laukia ateityje?
Pažiūrėkite į kitų žmonių įpročius, kurie panašūs į jūsų, ir suprasite kokia ateitis laukia!
Ar verta rizikuoti savo sveikata?
Kokios to nenumaldomo potraukio saldumynams priežastys? Per mažai gražių akimirkų gyvenime, kurios pakelia hormonus dopaminą ar serotoniną? Jie juk atsakingi už jūsų gerą savijautą, laimės jausmą.
O kas atsakingas už tai, kad jūs jaustumėtės laimingi?
Jūs ar kažkas kitas? Kiek įdedate pastangų savo veikloje? Ar tai mylima veikla? Ar jus supa tie žmonės, kurie sukelia gerus pojūčius?
Ar skiriate pakankamai laiko sau? Ne kino teatre sėdėdami ar įbedę akis į žurnalą, o skirdami kokybišką laiką sau. Juk šie faktoriai yra geros savijautos esmė. Jie padeda palaikyti tinkamą hormonų, nuo kurių jaučiatės geriau, lygį organizme, kad nereikėtų kompensuoti sintetika, cukrumi ar alkoholiu,
Jūs atsakymą žinote!
Nustoti daryti vieną ar kitą veiksmą mityboje, kuris jums žalingas gana paprasta, tereikia žinoti priežastį kodėl tai darote. Niekas nežada, kad bus lengva, juk jūs priklausomi nuo sintetikos. Jos atsisakyti reikės šiek tiek laiko ir pastangų, bet jums reikia rezultato, jūs norite jo. Jūs labai gerai prisimenate kaip jautėtės, kai buvote energingi, lengvi, laimingi.
Tiesa ta, kad nieko nedarymas suteiks dar blogesnę savijautą. Jūs jau skęstate ir niekas nei rytoj, nei po penkerių metų nepasikeis, jei nieko nekeisite šiandien. Dabar. Šią akimirką.
Kodėl nepradėjus rūpintis savo sveikata jau dabar? Kokios kliūtys?
Paklausykite savęs, jei dar radote pasiteisinimą, kad dabar to negalite daryti.
Pasitelkus mitybą galima savo kūną grąžinti į tą būseną, kurioje jis funkcionuoja nepriekaištingai, nebent jau VĖLU.
Nelaukite kol bus vėlu, rūpinkitės savo kūnu. Dabar.
