Ši gydomoji praktika turi nemažai priešininkų. Bet pažiūrėkime iš skirtingų kampų į racionalų badavimą arba, kitaip sakant, į „poilsį nuo maisto“. Pastarasis pavadinimas man labiau patinka.
Per paskutinius kelis šimtus tūkstančių metų, mūsų planetos žmonės išgyveno įvairiausių laikotarpių – prastas derlius, atšiaurios žiemos. Žmonės buvo įpratę badauti ir tai nekėlė siaubo, kaip dabar. Nuo seno žinoma, kad badavimas labai naudinga praktika, padedanti išvengti ligų ir sustiprinti organizmą. Bet kurioje religijoje – musulmonų, katalikų, žydų, stačiatikių ir t. t. – tam tikrais periodais žmonės raginami pasninkauti. Jėzus, Mozė ir Buda taip pat badavo. Jėzus badavo 40 dienų, ar prisimenate?
Gamtoje šis procesas taip pat gerai žinomas. Atkreipkite dėmesį į gyvūnus. Kai kurie jų visą žiemą pramiega be maisto, kitų, atsižvelgiant į sezoną ar maisto stygių, pasikeičia medžiagų apykaita. Tokiu būdu gyvūnai gali išbūti ilgą laiką be maisto.
Šiuo metu žmonės jaučia maisto perteklių – valgo net ir tada, kai organizmas net nereikalauja maistinių medžiagų. Mūsų organizmas neprisitaikęs prie tokio pertek- liaus, bet puikiai prisitaikęs prie badavimo, nes tai užkoduota genuose. Dėl besaikio maisto vartojimo, žmoniją kamuoja tokios ligos, kaip diabetas, kraujagyslių ligos, artrozė, vėžys ir pan. Tačiau šiuolaikinė medicina sparčiai žengia į priekį, kad pagydytų, efektyviai operuotų, ar net persodintų pažeistus organus. Naujos technologijos pristatomos kasmet, bet viso to galima išvengti tinkamai maitinantis, daugiau judant ir praktikuojant racionalų badavimą.
Kai vaikai ar suaugusieji serga, nei vieni, nei kiti neturi apetito. Tai normalus reiškinys, nes organizmas nenori nieko virškinti ir savintis, kūnas atlieka švarinimosi darbus ir bet koks kiekis maisto yra tik didelis trukdis. O kaip dažnai tėvai kiša savo vaikučiams maisto, kad tik jie „pasveiktų greičiau“. Daroma didžiulė klaida, nes organizmas apkraunamas procesais, kuriems visiškai nėra pasiruošęs. Tokiu būdu sutrikdomi atsinaujinimo procesai, nesvarbu ar tai temperatūra, ar kosulys, ar kitas peršalimo simptomas.
Daugelyje kultūrų galima aptikti posakius ir patarimus, kad pakilti nuo stalo reikia 70-80% pasisotinus. Prieš badavimą taip pat labai svarbu ir priėjimas prie šio etapo, lygiai taip pat ir grįžimas prie įprastos mitybos. Etapais, laipsniškai, be jokio fanatizmo būtina paruošti žarnyną.
Populiaru socialiniuose tinkluose rasti straipsnių apie žemo kaloringumo dietas, kurios suteikia didžiulę naudą, nes ne tik padeda atsikratyti svorio, bet ir mėgautis sveikais produktais. Tame yra tiesos, bet tik dalis. Daug efektyviau yra badauti. Atlikti moksliniai tyrimai, kurių metu buvo maitinamos žiurkės. Vieną dieną jos gaudavo maisto, kitą ne. Pastarosioms žiurkėms nepasireiškė tokios ligos, kaip diabetas, aukštas kraujospūdis ar infarktas. O gyvūnams, kurie jau sirgo vėžiu, praktikuojant badavimą, auglys nustojo augti. Tolimesni tyrimai įrodė, kad sergantys vėžiu žmonės lengviau pereina chemoterapiją, turi daugiau jėgų, sveikosios ląstelės sustiprėja, pasireiškia mažesnis pykinimas, viduriavimas, daroma mažesnė žala nervams. Šiuos mokslinius įrodymus pateikė „Charitė“ ligoninė 2014 metais.
Nemažiau svarbu yra kada valgome ir kiek judame. Valgyti rekomenduojama pirmoje dienos pusėje, o jau antroje leisti mūsų ląstelėms dirbti savo darbą, virškinti ir atsinaujinti. Teigiamų rezultatų galima pasiekti nevartojant maisto 18 valandų, kai įsijungia procesas, kuris vadinasi autofagija. Jo metu, sveikos ląstelės pradeda naudoti brokuotas ląsteles ar užsilikusias – energijos gamybai.
Badavimo metu gerokai suaktyvėja streso hormonų gamyba organizme. Padidėja adrenalino ir kortizolio kiekiai. Paaiškinimas labai paprastas: badavimas iš pradžių sukelia kūnui lengvą stresą, nes ima trūkti cukraus ir energijos iš maisto medžiagų. Bet streso hormonai sužadina sveiką organizmo pasipriešinimą. Glikogeno atsargos kepenyse ištuštinamos, prasideda riebalų skaidymas. Organizmo ląstelės palyginus greitai pereina į ramesnę apsauginę būseną, atsikratoma vandens pertekliaus, krinta kraujospūdis, išvalomas žarnynas, padaugėja laimės hormonų, žmonės būna atsipalaidavę, jų pulsas sulėtėja, o kraujospūdis sumažėja.
Žarnyne gyvena gausybė gyvybės formų, maždaug penkiasdešimt milijardų bakterijų. Gyvendamos įvairiomis kolonijomis, jos dalijasi į tipus ir kelis šimtus rūšių. Bakterijos padeda perdirbti gautas maisto medžiagas ir palyginus greitai keičia savo sandarą, pasikeitus mūsų valgymo įpročiams. Badaujant, bakterijų įvairovė keičiasi, dėl to, kad, sumažėjus gaunamai energijai, progą pasireikšti gauna tos bakterijų rūšys, kurios iki šiol buvo neveiklios. Žarnynas – tai didžiulis plotas, turintis tiesioginį kontaktą su maistu, tai yra, su išoriniu pasauliu. Tai vieta, kur iš esmės formuojama imuninė sistema ir kur sprendžiama, ar atsiras autoimuninių ligų, galbūt net vėžys ar arteriosklerozė. Jau žinoma, kad mikrobiota vaidina svarbų vaidmenį sergant daugeliu reumatoidinių ligų, artritu, alergijomis, Krono liga, taip pat neurologinėmis ligomis. Pakeitus mitybą, galima paveikti ir organizmo bakterijų sandarą. Pačios efektyviausios – tai vegetarinė, veganinė, žaliavalgystė ar vaisiavalgystė, nes sveikatai palankios bakterijos minta daugiausia skaidulinėmis medžiagomis. Būtent dėl šios priežasties, minėtos bakterijos vadinamos – probiotikais.
Badaujant ima gamintis daugiau kamieninių ląstelių. Badavimas turi regeneracinį poveikį.
Badaujant smegenys gauna medžiagas, kurios naudojamos kaip kuras. Kai badaujame nuo 12 iki 24 val. energijos ir cukraus gauname iš kepenyse esančių glikogeno atsargų. Šis glikogenas greitai paverčiamas cukrumi – smegenims šios maistinės medžiagos reikia nuolat, nes nervinės ląstelės daugiau iš niekur kitur energijos gauti negali. Pasibaigus glikogeno atsargoms, pradedami skaidyti mūsų kūno riebalai, kitaip sakant, prasideda lipolizės procesas. Išlaisvėjusios riebalų rūgštys naudojamos energijai gauti, bet smegenims kūnas naudoja išskirtinį „kurą“, kuris vadinasi ketonai. Baltymai gali būti naudojami kaip energijos šaltinis, bet kuo ilgiau mes badaujame, tuo daugiau atsiranda ketonų.
Vieni iš paprasčiausių būdų pradėti praktikuoti nesudarant jokio streso organizmui yra šie du:
1. Rekomenduoju per parą nevalgyti 14 valandų, tai visiškai neilgas laikotarpis, nes didžiąją jo dalį jūs pramiegate. Tarkim, nuėjote miegoti 22 val., o atsikėlėte 7 val. ryto, tai jau 9 valandos praėjo. Reikėtų dar luktelti keletą valandų iki 12 valandos, kai jau pradėsite savuosius pusryčius. Šią praktiką reikėtų atlikinėti laipsniškai, pradedant nuo 10-ies valandų ir didinant kas dvi savaites po vieną valandą, kol pasieksite 14 valandų pertrauką. Po poros mėnesių įsitikinsite, kaip tai pagerina savijautą, lengviau keltis rytais, nes tampate energingesniais, medžiagų apykaita pagreitėja, tuštinimasis tampa reguliarus, sumažėja arba visiškai išnyksta pilvo pūtimas. Žinoma, tai nereiškia, kad galite valgyti sintetinį maistą, ar kaip kitaip teršti savo organizmą ir tikėtis geresnės sveikatos praktikuodami racionalų badavimą.
2. Maisto atsisakymas 18-ai valandų, nuo 18 val. iki kitos dienos 12 val. Tai laikas, kuris taip pat nesukelia jokio streso organizmui. Pradedančiajam racionalų badavimą reikėtų rinktis trumpesnį laikotarpį, kad paruoštų organizmą tolimesniems, ilgesniems badavimams. Jei tai praktikuosite kartą per savaitę bent 2 mėnesius, jau būsite pasiruošę pereiti prie 24 val. badavimo.
Badaujant reguliariai, laimės hormonas serotoninas smegenis pasiekia daug lengviau, o tai yra priežastis, dėl kurios badaudami žmonės būna daug laimingesni. Taip pat rekomenduoju badavimą derinti su fiziniu krūviu, tokiu būdu iš plaučių bus pašalinta daug rūgščių. Fizinis aktyvumas skatina ląstelių savigydos mechanizmą.
Tiems, kurie jau susipažino ir perėjo 18 val. poilsį nuo maisto bent du mėnesius, galima taikyti jau ilgesnes pertraukas. Schema yra tokia:
1. Kas dvi savaites 24 valandų pertrauka (pageidautina jei tai būtų iš darbo dienos į laisvadienį, kai visą dieną neturite didelio fizinio krūvio). Tačiau sąlyga ta, kad reikia gerti daug vandens. Rekomenduojamas kiekis 2,5-3 litrai. Vanduo neturėtų būti saldintas, gazuotas ar mineralizuotas. Rekomenduojamas fizinis aktyvumas – 30-60 min. sportas, greitas ėjimas, intensyvi mankšta, ar koks kitoks fizinis krūvis, kurio metu galite pasiekti 150 širdies dūžių per minutę. Tokį 24 valandų poilsį nuo maisto rekomenduoju mažiausiai 2 mėnesius, kol galėsite prieiti prie ilgesnio laiko tarpo, suteikiant organizmui pakankamai laiko adaptuotis.
2. Toliau – 48 valandų badavimas, kurio metu taip pat reikia gerti daug vandens. Sportas / mankšta neatsiejama viso to dalis. Dviejų parų poilsis neturėtų būti dažnesnis nei kartą per mėnesį, bent 3 mėnesius.
3. Jei praėjote visus prieš tai įvardintus etapus, jūs jau esate pasiruošęs 72 valandų poilsiui nuo maisto. Tai patarčiau praktikuoti kartą per mėnesį, artimiausius 3 mėnesius, geriant tik daržovių sultis, pageidautina, jog sultys būtų be ląstelienos. Ląstelienos šiuo atveju mums visai nereikia, nes žarnynas turi būti tuščias ir neturėtų nieko virškinti. Paprastai tokias sultis išspaudžia lėtaeigės sulčiaspaudės. Sulčių kiekis neribojamas, bet reikia išgerti ne mažiau nei 2 litrus, neskaitant vandens, kurį taip pat būtina vartoti. Patartina, kad daržovių sultys susidarytų ne daugiau nei iš trijų ingredientų. Po trijų mėnesių šio badavimo, galite prieiti prie 72 valandų badavimo tik geriant vandenį.
4. Visiems ankstesniems etapams praeiti, apytiksliai užtrukote ne mažiau kaip 10 mėnesių. Jūsų organizmas pasiruošęs tolimesniems žingsniams didinant poilsio nuo maisto laiką, praėjus minėtus etapus. Kiekvieną savaitę galite praktikuoti 24 valandų poilsį nuo maisto. Tai rekomenduoju daryti mažiausiai tris mėnesius, po to stebėkite savijautą ir ar esate pasiruošę didinti valandų skaičių kiekvieną savaitę.
Jei sergate tam tikromis ligomis, patarčiau pasitarti su gydytoju. Nedidinkite valandų skaičiaus norėdami „išbandyti‘‘ savo jėgas tol, kol nepraėjote visų išvardintų etapų. Organizmo teršimas saldumynais, alkoholiu, rūkymu, sintetiniu maistu, saldintais ir energetiniais gėrimais, kava, juoda ir žalia arbata (nes jos turi sudėtyje kofeino), gausiu miltinių produktų vartojimu, nerekomenduojamas, jei norite gauti maksimalų rezultatą. Jei yra noras ir galimybė sumažinti gyvūninės kilmės produktų kiekį bent 50%, tai būtu labai didelė nauda organizmui.
