Šiuolaikinis žmogus praleidžia labai daug laiko socialiniuose tinkluose, žaidžia kompiuterinius žaidimus arba žiūri televizorių. Palyginkime du veiksmus, vienas jų – sėdėjimas valandą socialiniuose tinkluose. Manau nesudaro sunkumų tiek laiko laikyti įbedus akis į kompiuterį ar telefoną. Antras veiksmas –knygos skaitymas valandą arba koks nors kitas veiksmas, kai reikia sutelkti dėmesį į mokymąsi.
Kuris iš šių veiksmų naudingiausias mes visi puikiai suprantame. Tuomet kodėl žmogus renkasi valandą prasėdėti socialiniuose tinkluose žinodamas, kad negaus visiškai jokios naudos? Kiekvienas logiškai mąstantis žmogus supranta, kad skyręs valandą ar dvi naudingai veiklai, jis galėtų išmokti / sužinoti naujų dalykų, pagerintų savo finansinę situaciją, sveikatą, galbūt net asmeninius santykius. Mes visi žinome, kad mokytis ir tam tikras žinias pritaikyti praktiškai, norint pasiekti tam tikrų rezultatų, yra naudinga. Jokiu būdu nesakau, kad bet koks kitas veiksmas, kuris neteikia naudos, yra visiškas laiko švaistymas. Tiesiog noriu atkreipti jūsų dėmesį į laiko panaudojimą, į panaudojimo būdus, kurie nenatūraliai stimuliuoja tam tikrus hormonus ir kaip tai veikia mūsų organizmą – nejučiomis tampame pasyvūs, nemotyvuoti ir dažnai net prastos nuotaikos.
Vieni mielu noru pasirenka valandą sėdėti socialiniuose tinkluose, o kiti su mielu noru mokosi. Vieni žmonės labiau motyvuoti, o kiti mažiau. Kodėl taip yra? Pakalbėkime apie dopaminą. Juk tai vienas iš neurotransmitorių, kurie daro įtaką mūsų būsenai. Dopaminas nulemia mūsų motyvaciją daryti vienus ar kitus dalykus. Nors ši medžiaga dažniau vadinama laimės hormonu (manau esate girdėję tokį pavadinimą).
Prieš kelias dešimtis metų mokslininkai atliko tyrimą, kuriame eksperimentavo su žiurkėmis. Elektrodus prijungė prie jų smegenų ir narvelyje įtaisė svirtelę, kurią palietus elektrodai stimuliuodavo tą dalį smegenų, kuri gamina didelį kiekį dopamino. Žiurkės taip įprato prie šio malonumo, kad svirtelę liesdavo vis dažniau ir dažniau. Vieną dieną jos save taip išsekino, kad nebegalėjo net pajudėti. Mokslininkai nusprendė padaryti atvirkščiai – kitai grupei žiurkių užblokavo tam tikrą smegenų dalį, kurioje gaminasi dopaminas. Žiurkės tapo labai lėtos, visiškai neturinčios motyvacijos judėti. Jos nustojo gerti vandenį, ėsti, vaikščioti ir taip toliau. Iš esmės jos prarado norą gyventi, tapo apatiškos. Bet dedant maistą joms tiesiai į nasrelius, jos jį ėsdavo, tiesiog pačios neturėjo motyvacijos nueiti ėsti. Štai čia mes aiškiai matome kokia svarbią rolę atlieka hormonas neurotransmitorius dopaminas.
Prieš darant kokį nors veiksmą, žmogaus smegenys paskaičiuoja kiek tas veiksmas suteiks malonumo ir kiek reikės pasigaminti dopamino. Jei atitinkamas veiksmas nesuteiks daug malonumo, pavyzdžiui, mokytis apie sveiką mitybą, tam veiksmui noro atlikti nebus daug. Jei tam tikras veiksmas suteiks daug malonumo, būsite motyvuoti tai padaryti greičiausiai. Pavyzdžiui, jeigu jūs nusprendėte suvalgyti pyragaitį, jūsų smegenys žino, jog pasigamins daug dopamino. Tokiu atveju esate motyvuoti apsirengti, susiruošti ir nueiti į parduotuvę pyragaitį įsigyti, net jei suprantate, kad tas produktas jums yra žalingas. Smegenims vienodai rodo, smegenys nori dopamino pliūpsnio.
Žmogus, turintis priklausomybę kai kuriems narkotikams suvokia, kad narkotikai yra žalingi. Bet jis juos vartoja, kad gautų tą pliūpsnį dopamino. Daug žmonių net nesusimąsto, kad stipri dopamino gamyba vyksta kai jie žaidžia azartinius žaidimas, naršo socialiniuose tinkluose, žiūri pornografinius filmus, žaidžia kompiuterinius žaidimusir taip toliau. Štai kodėl žmogus nuolat tikrina savo telefoną ar atėjo dar vienas pranešimas, o gal kažkas paspaudė „patinka“ ant neseniai įkeltos nuotraukos. Smegenys pagamins eilinę dozę dopamino. Mes tampame kaip tos žiurkės su svirtele narve. Aš įsivaizduoju jūsų veidus dabar, manote kad kalbu nesąmones, ar ne?
Mūsų organizmas turi sistemą, kuri vadinasi homeostazė. Tai tarytum sistema, palaikanti organizmo balansą. Tarkim, jei lauke šalta, kūno temperatūra nukrenta ir mes drebame iš šalčio. Jei lauke karšta, mes prakaituojame, kad išlaikytume organizmo temperatūros balansą.
Taip pat ši sistema prisitaiko prie tam tikrų sąlygų. Pavyzdžiui, žmogus, retai vartojantis alkoholį, apgirsta greitai, o tam kuris vartoja dažnai, išsivysto tolerancija ir alkoholio reikia vis daugiau, kad apgirstų taip, kaip anksčiau.
Jei nenatūraliai dirginsime organizme besigaminantį dopaminą, tuomet natūraliai jo gaminsis vis mažiau. Taigi motyvacija atlikti būtinus darbus taps labai menka. Smegenys padarys viską, kad atstatytų hormonų balansą – atsiras noras suvalgyti saldumynų, išgerti alkoholio, kavos, pažaisti žaidimus, kad dopamino ir /ar serotonino lygis taptų pakankamu.
Natūralu, jog jums kyla klausimas – tai ką daryti, kad taip nebūtų? Yra tokia speciali technika / praktika. Aš ją vadinu dopamino detoksu. Pradžiai skirkite vieną dieną per savaitę – tą dieną jūs nenaudosite telefono, interneto, kompiuterio, nevartosite jokio nesveiko maisto, neužsiimsite seksu ar masturbacija. Tačiau jūs galite daryti šiuos veiksmus: vaikščioti, medituoti, permąstyti savo gyvenimą ir tikslus, rašyti pastebėjimus ranka į savo užrašus. Jei norite naujų rezultatų, turite daryti naujus veiksmus.
Įsivaizduokite situaciją, kad pradėjote vaikščioti į prabangius restoranus. Po kažkurio laiko tai taps norma, tokio įspūdžio kaip pirmą kartą jie jums nebepadarys. Bet jeigu aš jums pasiūlysiu nueiti pavalgyti paprasčiausių ryžių, jūs greičiausiai pradėsite juoktis iš manęs. Tačiau jei jūs patektumėte į negyvenamą salą, po kelių dienų tie patys ryžiai suteiktų jums pakankamai malonumo. Ir ne vien dėl to, kad jūs būtumėte alkani, bet ir dėl to, kad organizmas gamintų daugiau dopamino, net valgant tokį paprastą maistą.
Praktikuokite šią techniką kiekvieną savaitę atsisakydami minėtų žalingų užsiėmimų ir po kelių savaičių įsitikinsite, kad dalykai, kurie iki tol atrodė nuobodūs, darosi patrauklūs. Pavyzdžiui, mankšta, sportas, piešimas, dainavimas, mokymasis groti kažkokiu muzikos instrumentu, rašymas, mokymasis kažkokių jums naudingų dalykų, domėjimasis kaip pagerinti savo savijautą, finansinę padėtį ir taip toliau.
Laikui bėgant galite susidaryti dienotvarkę ir palepinti save dienos pabaigoje, kelioms minutėms prisėsdami prie kompiuterio ar pan. Jei dar konkrečiau – skirkite kokiai nors konkrečiai veiklai, kad ir 3 valandas per dieną. Po jos skirkite 15 min. veiklai, kuri stipriai stimuliuoja dopaminą, pvz., tas pats naršymas socialiniuose tinkluose ar koks nors kompiuterinis žaidimas. Tuomet vėl 3 val. jums naudingos veiklos. Tokiu būdu įpratinsite organizmą subalansuoti dopamino gamybą. Antraip kasmet turėsite vis mažiau motyvacijos užsiimti sau naudinga veikla, kuri taip pat natūraliai stimuliuoja dopamino, serotonino ir endorfinų gamybą.
Tai labai paprastas būdas kontroliuoti savo organizmo veiklą, o tai mano manymu labai svarbu šiais laikais, kai dauguma žmonių „pakibę“ ant telefonų, saldumynų, žaidimų ir visų kitų dalykų, kuriuos jau esu minėjęs.
Tai veikia. Tai verta daryti. Tai darau aš. Tai daro kiti žmonės. Tai treniruoja mūsų kūną. Jūs esate savo kūno šeimininkai. Netikite? Išbandykite, būkite praktikais.
Taip pat galite peržiūrėti video:
